Apie "Budžio" žuvimo aplinkybes 1933 m. liepos 15 d.

Apie "Budžio" žuvimo aplinkybes 1933 m. liepos 15 d.

 

Ypatinga diena. 1410 liepos 15d. Žalgirio mūšyje palaužtas kryžininkų ordinas nešęs Lietuvai krikščionybę, feodalinę santvarką ir baudžiavą.

1933 liepos 15d. kažkieno pašautas sudužo Atlantą perskridęs Dariaus ir Girėno lėktuvas „Lituanika“.

1933 liepos 15d. dėl neaiškių priežasčių sudužo Klaipėdos jūrų skautų jachta „Budys“.

Tai tarsi trys aukos lietuvių tautos sudėtos Žemėje, Ore ir Vandenyje.

Kuo „Budys“ svarbus Lietuvai? „Budys“ buvo pirmoji ką tik atkurtos ir suvienytos Lietuvos jūrų skautų jachta. 1926 spalio 1d. šis 14,5m ilgio ąžuolinis burlaivis pirmą kartą išplaukė jūron su Trispalve. Šis įvykis laikomas Lietuvos jūrinio jachtingo pradžia.

1933 m. liepos 14 į Klaipėdą atvyko būrelis jūrų skautų iš rytų Lietuvos. Jie tikėjosi išplaukti su „Budžiu“ į jūrą, kad simboliškai pasitiktų grįžtančią Dariaus ir Girėno "Lituaniką".

Tragedijos  aplinkybės. Įvykio išvakarėse smarkavęs vakaris ryte nurimo, tačiau jūra vis dar buvo nerami. „Budžio“ variklis tarsi ką nujausdamas nesidavė užvedamas.

Greta stovėjo uosto vilkikas, kurio vadas sutiko ištempti skautų jachtą jūron. Tokia užduotis vilkikui nebuvo sudėtinga. Vilkiko įgula buvo jūrininkai profesionalai, kurių darbas – padėti laivams saugiai įplaukti - išplaukti iš uosto. Jie geriau už bet ką žinojo, kad uosto vartai - klastingiausia ir pavojingiausia Klaipėdos uosto vieta.

Ir štai, kai tik vilkstinė pasiekė uosto vartų vidurį atsitiko neįtikėtinas dalykas: kažkas paleido (!) vilkimo trosą...

Jachta iškart neteko greičio ir tapo nevaldoma. Klastingos - nenuspėjamos uosto vartų srovės ją tučtuojau apsuko ir ėmė nešti link  šiaurinio molo, į kurį triukšmingai dužo galingos iš jūros ateinančios bangos....

Išmestas inkaras nelaikė. Molui artėjant trys įgulos nariai nepaisydami jachtos vado draudimo iššoko iš laivo. Matyt jie tikėjosi, kad su gelbėjimosi liemenėmis saugiai išlips į krantą. Tai buvo lemtinga klaida...

Avarijos tyrimas.  Prasidėjęs tyrimas taip ir neišaiškino, kas buvo „Budžio“ vadas, kas įsakė atleisti vilkimo trosą... 

Keistas sutapimas. Analogiškas tyrimas neišaiškino, kas pašovė „Lituaniką“. Tą lemtingą naktį ji skrido virš Soldino miško, nežinodama kad naciai ten buvo ką tik įsirengę koncentracijos stovyklą.

Tyrimų, kurie baigiasi be rezultatų, pasitaiko ir mūsų dienomis. Tyrėjai pavaldūs politikams. O tai reiškia, kad tyrimų baigtį iš esmės lemia politinės realijos.

Realijos. 1933 m. nacių Vokietija pasiskelbė Trečiuoju Reichu ir ėmė reikšti pretenzijas į Memelio kraštą. Tam buvo naudojama agresyvi propaganda ir bet kurios priemonės, kurios palaužtų būsimų aukų norą priešintis.

Lietuvos karinės galios stiprinimu Reicho vadovybė nebuvo suinteresuota. Tuo tarpu „Lituanikos“ skrydis buvo milžiniškas stimulas augti Lietuvos aviacijai, o jūrų skautus visos  jūrų valstybės anuomet laikė savo laivynų karininkų „inkubatoriumi“.