skip to Main Content

Pavasarį paukščiai skrenda šiaurėn, lietuviai irgi emigruoja į jūrines šiaurės šalis (žuvys ieško kur giliau, žmonės randa kur geriau). Apsipratę emigrantai ima sekti naujienas. Kai kurios jiems skamba keistai. Štai pavyzdys: Blekingės visuomenininkai atvirame laiške parlamentarams ir ES parlamentui įspėja, kad siūlymai apmokestinti (PVM mokesčiu) nekomercinę savanorių veiklą kels grėsmę Švedijos jachtklubų ateičiai.

Lietuvius stebina toks rūpestis … jachtklubų ateitimi.  Jie ima teirautis, o tada sužino, kad švedai savo jachtklubus laiko svarbiausiu šalies resursu arba kertiniu valstybės akmeniu.

Kadangi mūsiškiai tuo netiki, vietiniai jiems aiškina paprasčiau: skandinavai gerai gyvena tik todėl, kad turi „laivinę nuovoką“.  O ją įgyja jachtklubuose. Esmė – plaukiojimas be rūpesčių, kurio metu žmogų kaip saunoje užlieja galingas Laisvės pojūtis. Jis persmelkia visas kūno lasteles ir išlieka visam gyvenimui. Užtenka bent kartą išplaukti solo (vienam) su nedidele burine jachtele:

Skandinavai žmonės praktiški. Jų sakiniai paprasti, lakoniški. Žinoma, taip tik atrodo. Ne iš karto suprasi, kokią gilią prasmę jie slepia.  Štai keli sakiniai (neskubėkit skaitydami):

Laisvė – aukščiausia vertybė (apie tai yra dešmtys knygų). Tik laisvi žmonės tampa kūrėjais (apie tai yra šimtai knygų). Tik laisvi žmonės buriasi į draugijas, bendrijas – komunas, kurios puikiausiai tvarkosi pačios!

Statistika tokia: ten savanoriai (NVO) vykdo iki 65% valstybės funkcijų (ES standartas – 50%).

Laisvų žmonių visuomenėse nėra vietos korupcijai. Kaip jums tai patinka?

„Laivinė nuovoka“ apima platų spektrą žinių, įgūdžių bei patirčių, apie kurias žino retas lietuvis.

„Laivinės nuovokos“ dėka jūrinės valstybės – absoliučios pasaulio lyderės. Tiesiog faktas.

Šiaurės Europos jachtingas unikalus tuo, kad jis pigus ir lengvai prieinamas visų sluoksnių žmonėms. Pvz. kas ketvirtas švedas jachtininkas, jie turi didžiausią Europoje jachtų laivyną, didžiausią pasaulyje jachtklubą SXK, apie 1000 jachtklubų ir t.t.  Švedai jachtas laiko įlankose prie namų, arba jachtų uostuose, kuriuos klubai nuomojasi panaudai, arba turi juos nuosavus su savo pačių įsirengtomis būstinėmis, prieplaukomis, elingais, klubinėmis jachtomis.  Ne ką mažiau jachtų turintys suomiai, norvegai, olandai irgi plaukioja laisvai. Ten niekas jų nepersekioja, neišrašinėja baudų už „netinkamas gelbėjimosi liemenes“. O dabar žiūr žemiau:

Spėkit, apie ką galvoja mūsų laivybos inspektoriai skaičiuodami olandų … gelbėjimosi liemenes?

O štai likusioje Europoje, pietuose, jachtingas visiškai kitoks. Ten jis labai brangus, o be to prieinamas tik išrinktiesiems. Labai brangiai ten atsieina jachtų laikymas komercinėse „marinose“.

Tenykščiai jachtklubai lenktyniauja dėl „prestižo“ todėl nusistato kuo aukštesnį nario mokestį. Tapti „prestižinio“ klubo nariu ten sudėtinga net turčiams su aukštuomenės rekomendacijomis. Žemiau – kasmetinė jachtų paroda Monako jachtklube. Apžiūrėti ją galima vos už 150 Eur. Tų jachtų ilgis apie 70 metrų, o kaina nuo 800.000  iki 1.000.000 Eur (už vieną jachtos ilgio metrą).

Būsimą pirkinį apžiūri elitinė publika iš … labiausiai prasiskolinusių Europos šalių.

 S  I  E  N  A  

Didžioji kinų siena išties įspūdingas statinys, nors ir nelabai aišku, ką ji turėjo skirti. Bet esama dar svarbesnių, viena iš jų čia pat.

Kone 700 metų egzistavo siena tarp LDK ir Mažosios Lietuvos. Ji skyrė ne tautas, ne valstybes ir ne imperijas (Rusijos ir Vokietijos) o tiesiog dvi skirtingas kultūras:  kontinentinę (raitelių)  ir  jūrinę (laivinę).

Kultūrinius skirtumus sukuria visagalis Laikas todėl jie neišnyksta. Lietuvoje po 1990 m jie vėl ėmė ryškėti įgaudami kone groteskines formas. Ypatingai tose srityse, kurios susiję su laivyba.

Informacijų amžius atskleidžia bet kokias paslaptis. Jis jau atskleidė visišką mūsų institucijų negebėjimą suprasti ir vertinti laivinės kultūros esmę, tradicijas ir paveldą. Itin grėsmingai atrodo reikalai susiję su tarptautine laivybos teise. Ilgai spėliota, kodėl jos – tarptautinės laivybos teisės taip atkakliai vengia Lietuvos (jūrinės valstybės !) teismai. O paaiškėjo, kad dėl menko nieko – dėl „laivinės nuovokos“ stokos.  Kaip ji įgyjama jau užsiminta straipsnio pradžioje.

Adm H.Nelsonas:  LAIVYBOJE TEORIJA BE PRAKTIKOS YRA NIEKAS

Senovės romėnai:  NAVIGARE NECESSE EST

Back To Top