Klaipėdos herbo simboliai.

Europos centras – Lietuvoje. Miestų Lietuvoje nedaug, vos keli iš jų turi senamiesčius. Užtat   Klaipėda turi ne tik Senamiestį bet dar ir Senąjį Uostą.
Kur toks yra? Centre.
Kur Klaipėdos centras?
Centras yra taškas. O taškas yra vieta, kurioje kertasi dvi tiesės. žemėlapiuose taškais rodomi miestai, nes jie yra kelių sankirtose. Uostamiesčiai būna ten, kur susieina sausumos ir jūrų keliai. Pastarieji panašūs į puokštes punktyrinių linijų vedančių į visus pasaulio uostus.

Senovėje Klaipėda vadinosi Memeliu. Tiltų gatvės kryptimi dardėjo vežimai, laivai slinko Dangės viduriu. Abi kryptys kirtosi Biržos tilto viduryje. Ten ir yra uostamiesčio centras. Taškas su koordinatėmis.

Tilto mįslė. Biržos tiltas Klaipėdoje seniausias. Šimtmečius jis tarnavo sausumos ir jūrų transportui, nes visais laikais jis buvo arba pakeliamas, arba pasukamas. Atlaikęs daugybę potvynių ir ledonešių, nukentėjęs nuo karų ir gaisrų jis buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas. Pokaryje jį atstatė su stilingais ketaus turėklais ir aštuoniais žibintų stulpais. Tuos stulpus iš abiejų pusių puošia penkiakampės žvaigždės. Šešiolika žvaigždžių turi prasmę, kurią      puikiai žino šešioliktosios divizijos veteranai vadavę Klaipėdą 1945 m.

Lygiai šešiolika penkiakampių žvaigždžių yra ir senajame Memelio herbe, kuriam daugiau kaip 600 metų. Ką reiškia šis sutapimas? Ką reiškia tos žvaigždės?

Magiški ženklai. Tokių yra daug, bet penkiakampė žvaigždė – pentagrama pati svarbiausia. Kiekvienas ženklas, simbolis, raidė ar hieroglifas turi savo reikšmę nepriklausomai ar mes tą reikšmę žinome, ar ne.

Tam tikrose planetos vietose stūkso nežinia kokiam tikslui ir nežinia kieno statyti gigantiški senovės paminklai – piramidės. Jos irgi turi penkis kampus įskaitant viršūnę. Yra senovės mokymas apie keturias Vandens, žemės, Oro ir Ugnies energijas ir Kūrėją sukūrusį pasaulį iš … nieko.

Ne taip seniai mokslas iš tokių legendų juokėsi. Dabar pritilo. Mokslas dar negali dorai paaiškinti, apie ką liudija mitai, milžinkapiai ar statiniai iš šimtus tonų sveriančių granito masyvų.

Absoliuti valdžia. Kadaise Egiptą valdė faraonai su žyniais, paslapčių saugotojais. O kur paslaptys ten ir magai, burtininkai, stabai ir jų garbintojai, kuriuos vadiname pagonimis. Tokiais buvo senovės romėnai. Jie darėsi paauksuotas savo imperatorių – cezarių statulas kad neštų joms aukas. Imperatoriui Konstantinui įteisinus krikščionybę ji iškart buvo paskelbta valstybine imperijos religija – Romos katalikų Bažnyčia. Nedelsiant buvo sukurta Bažnyčios valdymo struktūra. Ji buvo autokratinė ir absoliutinė. Kitokios valdžios romėnai ir nežinojo. Popiežių jie pripažino kaip savo cezario – dievo vietininką.

395 metais Romos imperija skilus atsirado du ciesoriai. Popiežius liko vienas todėl jo valdžia tapo svarbesnė už pasaulietinę.

Pentagrama. Viduramžiais riteriai traukdavo į Palestiną Kristaus kapo vaduoti. Užėmus Jeruzalę jie aptiko miesto herbą su penkiakampe žvaigžde. Iš rabinų tamplieriai sužinojo, kad tą  žvaigždę pranašas Mozė parsinešė iš Egipto, nes tas ženklas turįs nepaprastų – dieviškų galių. Kai ši žinia pasiekė popiežių jam buvo pagamintas žiedas – antspaudas su pentagrama.

Viduramžiais šventovių statytojai pentagramas komponuodavo gotiškų katedrų languose. Miestiečiai jas piešdavo virš namų durų apsaugai nuo raganų ir velnių. XVIII amžiuje šventovių statytojų – „laisvųjų mūrininkų” papročius su jų egiptietiškais simboliais perėmė masonų draugijos. Per jas Egipto piramidės atsirado JAV dolerio kupiūrose, o penkiakampės žvaigždės tapo skiriamaisiais Prancūzijos, o po to ir carinės Rusijos karininkų ženklais. 1918 Trockiui pasiūlius raudona žvaigždė paskelbta pasaulinės proletarų revoliucijos simboliu.

Antrąjį pasaulinį karą laimėjo TSRS ir JAV armijos. Abi naudojo penkiakampes žvaigždes.

Heraldika. Viduramžiais herbus turėjo karaliai ir bajorai, miestai ir cechai. Herbai puošė pilis, rūmus, namus, laivus, karietas. Daugybė riterių bastėsi po Europą. Kiekvienas jų turėjo savo herbą, kurio simboliai rodė riterio idealus bei kilmę. Herbų nuolat daugėjo, o jų simboliai irgi keitėsi. Sunku buvo beatsekti, kas kam priklauso.

Apie 1380 metus Šv. Romos imperatorius Karolis IV pakvietęs į Prahą du heraldikos ekspertus: juristą Bartollo iš Perudžos ir kunigą Rotę iš Eizenacho davė jiems užduotį – įvesti tvarką šioje srityje. Tie parengė traktatus apie herbų teisę, simbolių reikšmes, spalvas ir jų derinimą.

Simbolių reikšmės. Naujosios heraldikos taisyklės simboliams suteikė konkretesnę prasmę. Klaipėdiečiams ne pro šalį būtų žinoti, kad herbo apačioje pavaizduotas laivelis reiškė krikščionių Bažnyčią, dantyti kuorai – karinę galią, priešų apsuptį, gynybą,  o mūrai liudijo apie  teisę į  teritorijos valdymą. Tokią teisę Viduramžiais suteikdavo pats popiečius. Grigalius IX 1230 metais prūsų žemes dovanojo kryžiuočiams, o 1253 metais Inocentas IV jau ir visą Lietuvą paskelbė „Marijos žeme”, Šv. Sosto nuosavybe. Apie 100  Europos miestų turi herbus, kuriuose pavaizduoti laivai. Jie rodė, kad tie miestai yra krikščioniški Liubeko muziejuje saugomas senas dokumentas su didžiuoju Memelio antspaudu. Jame esantys įtrūkimai trukdo įžiūrėti statmenus brūkšnelius ant laivo borto. Tai irklai. Kraštinis  irklas – vairas reiškė Kristų, o likusieji tikinčiųjų bendruomenę.

Memelio herbo prasmė. Liubeke išlikęs Memelio herbas sukurtas pagal naująsias, sunormintas heraldikos taisykles. Herbo viršuje (paveikslėlyje pažymėta geltonomis strėlytėmis) išdėstytos 4 penkiakampės žvaigždės reiškė Ordino priesaiką  popiežiui – platinti Evangeliją į visus pasaulio kraštus. Ištisinė mūro siena su kuorais ir 10 žvaigždžių reiškė 10 didžiųjų Kryžiaus žygių prieš pagonis (dešimtasis – prieš Baltijos kraštus). Trys „bokštai” skelbė herbo devizą: „tesujungia Memelis Marijos žemes nuo Prūsijos iki Livonijos”. Tais laikais Ordinas valdė dvi valstybes – Prūsiją su sostine Marienburgu ir Livoniją su sostine Ryga. Pusiaukelėje tarp šių sostinių Memelio tvirtovė turėjo strategiškai svarbaus gynybinio bet ne religinio punkto paskirtį.

Vieni žiūri, kiti mato. Ką reiškia šoninis Klaipėdos herbo „bokštas” paaiškėja nubrėžus pentagramą (paveikslėlyje pažymėta geltona punktyrine linija), o ant jos „pečių” užpiešus tridantį kuorą. Tai sudvejintas heraldinis simbolis. Jis rodo neatsiejamą vienuolių – dvasininkų (pentagrama) ir vienuolių – riterių  (kuoras) vienybę.
Tiek Marienburgą, tiek Rygą valdė arkivyskupai išvien su didžiaisiais magistrais. Tokį pat sudvejintą ideologinio ir karinio vadovavimo būdą naudojo ir sovietinė kariuomenė. Šis antras esminis – neatsitiktinis sutapimas padės daryti išvadas.

Dabar skaičiuokime žvaigždes: 4 viršuje, 10 centre, 2 šonuose. Viso – šešiolika. Tačiau buvo laikas, kai Memelio herbe žvaigždžių nebuvo. Kas jas nupūtė?

Viesulas. 1522 metais pasaulis pasikeitė ne juokais, o iš esmės. Rugsėjo penktą dieną M. Liuteris pradėjo platinti savo išverstą ir vokiškai atspausdintą Šv. Raštą. Tuo jis sugriovė  Bažnyčios susikurtą monopolį evangelijų skelbimui ir aiškinimui. Sekančią dieną grįžo F.Magelano ekspedicija, tuo žygiu jau akivaizdžiai įrodydama, kad žemė – rutulys, o  eretikai teisūs. Naujienų sukrėstas staiga mirė popiežius Adrianas. 1523 pavasarį tas žinias aptarinėjo visa Europa, o Hamburge ir Liubeke, Dancige ir  Elbinge, Rygoje ir Taline prasidėjo kardinalios reformos. Sąjūdis Karaliaučiuje buvo toks stiprus, kad Ordino valstybė griuvo. Jos vietoje atsirado Prūsijos hercogystė, kuri nutraukė bet kokius ryšius su Roma. Tik Memelio komtūras bandė spyriotis, bet išsiderėjęs 400 talerių kompensaciją nuleido pilyje Ordino vėliavą ir išjojo namo. Tą dieną Memelyje baigėsi Viduramžiai. Prasidėjo didingoji Renesanso epocha, atnešusi jūrinės kultūros atgimimą.

Renesanso laikotarpio herbas be žvaigždžių

Pasekmės. Popiežius Prūsijos kunigaikštystės nepripažino. Jis įkalbinėjo kaizerį rinkti kariuomenę Marijos žemių susigražinimui. Atoki Memelio tvirtovė tada buvo silpniausia Prūsijos vieta. Kadangi jai grėsė realus pavojus Prūsijos hercogas ėmėsi priemonių. Pirmiausia jis įsakė ardyti senąsias Memelio bažnyčias, o plytas gabenti pilies remontui. Kokį remontą  jis buvo sumanęs atskleidžia antras įsakymas: „senąją tvirtovę nugriauti, o  pilį ant naujų pamatų mūryti”. Iš Nyderlandų pakviesti meistrai statybą pradėjo nuo gynybinių vandenų sistemos. Iškasti naujieji grioviai buvo tokie platūs ir gilūs, kad iš senųjų Ordino pilies fosų nė ženklo neliko. Memelis pasikeitė neatpažįstamai. Nebebuvo nei senosios pilies, nei bažnyčių. Nebeliko ir herbo, kurio žvaigždės liudijo apie Memelio pavaldumą Romai.

Metrika. Klaipėda kasmet švenčia miesto gimtadienį. Ta proga muziejaus istorikai paskelbia svarbiausių miesto datų rinkinį. Iki šiol toji metrika dar nė karto nėra paminėjusi Viduramžių pabaigos datos. Gal istorikams ji neatrodo reikšminga? Tai gal ja susidomės bent teatralai? Juk tai buvo drama verta paties Šekspyro plunksnos. Analuose išliko užfiksuotas istorinis dialogas tarp Memelio pilies komtūro ir Prūsijos hercogo. Jis baigėsi Ordino vėliavos nuleidimu ir Prūsijos vėliavos pakėlimu, t.y. Renesanso, kaip kokio  Rable milžino įžengimu į miestą, kad pradėtų jame gigantišką pertvarką. Jos dėka greta tvirtovės atsirado nedidukas bet guvus uostamiestis. Jis daug valgė ir gėrė todėl augo sparčiai, kaip ir jo vienmetis Amsterdamas. Memelyje ėmė daugėti pirklių, meistrų ir amatininkų. Dailidės kasdien rentė bolverkus, rostverkus ir fachverkus, o prie senosios Dangės meistro Bomelio vyrai pjovė, tašė, gręžė ir lenkė ąžuolus pirmiesiems jūriniams laivams. 1525 metais Memelis įsileido Renesansą tam, kad taptų uostamiesčiu. 1923 sausio 15 dieną tas uostamiestis įsileido Lietuvą tam, kad šioji pirmąkart savo istorijoje  taptų tikra jūrų valstybe.

Netikras pinigas? Kai tik Prūsija sustiprėjo ir karo su Roma grėsmė išnyko, Memelis vėl atgaivino senąjį savo herbą. Tik dabar jis buvo „truputį kitoks” – be 14 žvaigždžių. Tačiau to niekas nepastebėjo, heraldikos simbolius žmonės jau buvo seniausiai pamiršę. Jų reikšmę dabar kiekvienas aiškino pagal savo išmanymą. Sovietmečiu sakyta, kad laivelis reiškiąs laivybos pramonę, arba keltą į Smiltynę, kad centre  vaizduojamas „tikslus” pilies bokšto vaizdas, o šonuose matomai stovi senieji navigaciniai ženklai – bakenai. Buvo ir tokių, kurie šoniniuose bokštuose „matė” kovinius pirklių laivus.

Dabartinis herbas. 1991 Klaipėdos vadovai sumanė atkurti senąjį Viduramžių Memelio herbą. Pagal Liubeke saugomą antspaudą dailininkas pagamino herbo etaloną. Trūko tik menkniekio – simbolių eksplikacijos (jų prasmės aiškinimo).

KF