Lietuvos jachtingo muziejaus atidarymas
2009 liepos 24
BUDŽIO komodoras įteikia žirkles Europos Jūrinio paveldo EMH kongreso sekretoriui
Nyderlandų jūrinio paveldo ekspertui Thedo Fruithofui
Buvote? Jei ne, kviečiame apsilankyti
Telefonai vizito laikui derinti:
1. kuratorius 8 652 93081
- gidas 8 680 55546
INTERVIU su Thedo Fruithofu
Kodėl tokio muziejaus reikėjo?
Reikėjo todėl, kad kitų muziejų nedomino lemtinga Jachtingo reikšmė Lietuvos ateičiai.
O kaip jachtingas gali lemti Lietuvos ateitį?
Tiesiogiai. Valstybę kuria tauta, todėl kurti jūrinę valstybę gali tik tokia tauta, kurios žmonės turi jūrinę nuovoką. O šioji įgyjama tik per praktiką, kurią mūsų laikais garantuoja tik Jachtingas t.y. pramoginis nekomercinis plaukiojimas. Svarbu žinoti, kad JACHTA – bet koks laivas, naudojamas nekomerciniam pramoginiam plaukiojimui, o JACHTKLUBAS – jachtininkų draugija. Dar svarbiau tai, kad jūrinėse šalyse visi jachtklubai turi nuosavus ar panaudai nuomojamus uostus su prieplaukomis, elingais, būstinėmis. Ši aplinkybė iš esmės ir lemia jūrinės valstybės rangą.
Išvada tokia: Lietuva taps tikra jūrine valstybe tik tada, kai visi šalies jachtklubai turės jachtų uostus, o savivaldybės juos rems ir globos.
Kokios Jachtingo muziejaus perspektyvos?
Atidarymas yra pradžia, kuri turės tęsinį. Turizmas – sparčiausiai auganti ekonomikos šaka. Jos pagrindinis resursas – kultūros paveldas, kurį reikia išaiškinti po to įteisinti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Deimantai irgi randami paskui tiriami, formuojami ir poliruojami iki tampa briliantais. Tada juos jau visi mato, vertina ir geidžia.
Kokių esate radę „deimantų“?
Dėl jūrinės kultūros tyrėjų, vertintojų ir tvarkytojų stokos Klaipėdos lobiai tebėra nežinomi, nematomi ir nevertinami. Vietovių vardai, pavadinimai, istorinis uostamiesčio titulas „Karališkasis jūrų ir prekybos miestas“ yra tokios pat neįkainojamos vertybės, kaip Senamiestis ar piliavietė, kurios oficialus pavadinimas – „Klaipėdos pilies kompleksas“, nors elementarūs tyrimai rodo, kad faktiškai tai jūrinio paveldosuperkompleksas su mažiausiai 10 jūrinių istorinių kompleksų:
- Jūrinės tvirtovės kompleksas pilna jėga veikęs II Pasauliniame kare
- P. Lindenau Laivų statyklos kompleksas
- (XIX a.) A. Lapėno burinių baržų taisyklos kompleksas
- (XX a.) V. Dinglerio jachtų statyklos kompleksas
- (1884) jachtklubo MSV kompleksas
- (1885) jachtklubo NEPTUN kompleksas
- (1926) jachtklubo PSK kompleksas
- (1934) jachtklubo SANTARA kompleksas
- (1935) jachtklubo MKV kompleksas
- Jūrinių akvatorijų krantinių kompleksas
Nepriklausomų vertintojų (ekspertų grupės iš 7 Europos šalių) nuomone P.Lindenau kompleksas dėl jo didžiulio potencialo yra pats vertingiausias.
Ekspertams nekilo abejonių, kad tinkamiausia jo paskirtis – Laivybos muziejus.
Vaizduotę reikia pažadinti. Tada ji ima veikti pati surasdama konkrečius sprendimus.
BŪNA PAVYZDŽIŲ, KURIE ĮKVEPIA.
Klaipėda ir Amsterdamas ne tik vienmečiai, juos sieja begalė kultūrinių ir istorinių paralelių. Sakoma, kad istoriją žinoti būtina. Jei taip, palyginkime vieną iš tokių paralelių:
1757 metais Amsterdamo centre įsikūrė Kromhout‘o laivų motorų kompanija. Netrukus ji ėmė steigti savo padalinius visoje Europoje. Vienas iš tokių padalinių veikė Brakės uoste Vokietijoj.
Žemiau – to padalinio tarpukario reklama. Joje pavaizduoti legendiniai olandiškieji logeriai (traleriai), kurie iki šiol laikomi laivų statybos šedevru.
1906 Brakės uoste buvo pastatyti septyni tokie logeriai. Išliko du.
Vienas iš jų – eiklus burinis kečas OLGA. Pradžioje ji atrodė taip:
Dabar jau šimtametė OLGA atrodo kitaip. Stovi ji Klaipėdoje Pilies uoste:
1908 Amsterdame OLGAI įtaisė vieno cilindro Kromhout‘o motorą – tralo kėlimui.
Dėl to vietoje dvylikos traleriui užtekdavo ir keturių vyrų įgulos.
*
Žemiau Kromhout‘o verfės (laivų statyklos) elingai, pačiame miesto centre.
XX a. pradžioje vienas verslininkas pasiskelbė, kad senąją gamyklą nušluos, o toje vietoje statys daugiabučius ir pelningai pardavinės. Tačiau visuomenė nesutiko todėl miesto valdžia verslininko planus atmetė, o gamyklą pertvarkė į veikiantį Laivybos muziejų. Šitaip Amsterdamo centre susiformavo Jūrinis kvartalas. Jį sudaro trys įspūdingi nors ir visiškai skirtingi jūrinio paveldo kompleksai: municipalinė Kromhout‘o verfė, valstybinis – Karališkasis Jūrų muziejus ir visuomeninis „muziejinis uostas“
Dešiniame verfės elinge tebėra slipas, kuriuo laivų korpusai įtempiami į vidų. Ten lankytojai gali pamatyti, kaip restauruojami paminkliniai laivai ir sužinoti, kad restauravimas visai ne remontas, o mokslinė veikla, kurios esmė yra moksliniai t.y. kompleksiniai, visuminiai tyrimai.
Gretimo (kairiojo) elingo plytų grindys lygios ir švariai iššluotos. Sienų perimetru eksponuojami senoviniai laivų motorai, o likusi erdvė efektyviai išnaudojama koncertams, konferencijoms, parodoms, iškilmėms, priėmimams ir pan.
kiekvienam atvejui patalpa atitinkamai apipavidalinama:
jūrinė – laivinė atributika savaime originali, puošni, iškilminga:
autentiški, romantika dvelkiantys eksponatai:
„marinistinė aplinka“ gali būti ir paslaptinga ir teatrališka
Kromhout‘o muziejus lankomas antradieniais nuo 10.00 iki 15.00 val.
Didesnėms kaip 15 žmonių grupėms sutarus telefonu gali būti skirtas atskiras laikas.
Adresas: Aukštoji Kadijk gatvė Nr 147; 1018 BJ Amsterdamas
Fax / tel.: 020-6.276.777 www.stadsherstel.nl
B u d ė k !